Padėk man lyrics

Viltys turi savybę tapti realybe...

Aš pavargau, o tu matyt nemoki, žeme
Išmokinai įsiklausyt, girdėt išmokau pats
Žiūrėt išmokau, pamatyt kaip tu parodei kelią
Kas kalba, kas nutyla, kas tai tylai atiteks
Bereikalo tiek metų dovanojau skunduj
Kodėl blogai ir kaip blogai, kad nežinioj pabundu,
Kad kas grąžintu vasaras šaltas ir žiemas drėgnas
Kaip gaila man, kaip gaila leisto visko niekam niekuj
Leisk pasakyt, pridėt rankas prie veido
Mano, tavo, mūsų norai vėjuj pasileido
Tau sakau susilauksi tinkamos progos
Atsipalaiduot pamiršt reinkarnuotis iš eigos

Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur
Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų
Kiek kartų šaukdavais pagalbos susitvardymui, padėk man
Turbūt nesuskaičiuosi pirštais

Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur
Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų
Kiek dar tu paprastumą vertinsi giliu paviršium
Turbūt nesuskaičiuosi pirštais

Man įdomu į ką tu panašus mano pasauli
Ir kokia priežastis, kad tu toksai esi
Šiek tiek priekaištauju
Dėl seno, ne naujo, mano pastangas į tave ar jauti
Man nesvarbu kas šiandien buvo, kas rytoj nutiks
Gyvenimas viena akimirka, viena akimirka ir liks
Nepasikeis niekuom, neleis suabejoti
Kam imt iš savo jeigu galim kito išnaudoti.
Po saule gelsva debesiu suku ratus
Paprašius lyti ims, pradės lyti lietus
Nepretenduoju į tavo draugus
Nepersistengiu būti drovus būti drovus, kai esu drąsus

Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur
Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų
Kiek kartų šaukdavais pagalbos susitvardymui, padėk man
Turbūt nesuskaičiuosi pirštais

Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur
Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų
Kiek dar tu paprastumą vertinsi giliu paviršium
Turbūt nesuskaičiuosi pirštais

Žinai, girdėjau iš po juodo visad eina balta
Dažnai viliuos tikėt, kad ne nuo jausmo daros šalta
Atpasakoju širdį tau lyg veidrodis parodau kas esu
Kas tokia esi tu, kad tavo foto atminty nešu
Leisk, apsikabinti tavo kvapą
Nepaprastai to noriu, noras tas net netelpa į lapą
nes ir aš kartais pagalvoju
Ar iš tikrųjų myliu, ar iš principo tiktai kovoju
Galbūt gerai jog niekas nesupranta
surasiu viltį ir nuvesiu neviltin į kitą krantą
Ir dar ne kartą neramiam sapne pašauksiu tavo vardą
Ir dar ne kartą priešinsiuos tai minčiai jog girdžiu jį paskutinį kartą

Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur
Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų
Kiek kartų šaukdavais pagalbos susitvardymui, padėk man
Turbūt nesuskaičiuosi pirštais

Kai laikas stovi vietoj pasislėpti neina niekur
Atrodo ieškai rankos prisitraukt į viršų
Kiek dar tu paprastumą vertinsi giliu paviršium
Turbūt nesuskaičiuosi pirštais