Description: Jau virš mano stogo gandrai neatneš Nuostabių ir šviesių naktų Ten, kur pievų rūkas manęs neatras Liko žaislai kaip rasa, Užgimus ties dienos pradžia. Dienos pradžia, skaudžios dienos pradžia Jau už mano lango klevai nekuždės Paslapčių ir minčių tavų. Ten, kur meilės dainos daugiau neskambės, Liko viltis, kaip duktė, išėjus į nakties gatves, Nakties gatves, skaudžios nakties gatves. Priedainis Taip tolsta naktyje tie žodžiai nebe tie, Tolsta nepalikę vilties. Tos dainos, nebe tos Man skamba nuolatos Žingsniai nebe tie, ne tie. Jau prie mano slenksčio vaikai neskaitys Valandų, lyg žvaigždžių, danguj. Ten, kur mano balsas nutils ir negrįš Liksiu laisva , kaip žvaigždė Kur krenta per lemties erdves, lemties erdves - Skaudžios lemties erdves.